Le ta lexojmė nga njė kėndvėshtrim
i ri kėtė qytetėrim qė impulson libri!
Fjala hyrėse nė Panairin Ekspoze “PEGASI
2005” e Kryetarit tė Lidhjes sė Krijuesve “PEGASI”, shkrimtarit dhe poetit Kristaq F. Shabani
Tė nderuar pjesėmarrės nė kėtė eveniment letrar tė veēantė!
Tė nderuar poetė, shkrimtarė qė sot
ekspozoni veprat tuaja tė shkruara nė periudha dhimbjeje dhe lindjeje!
Ardhja juaj kėtu sot nė kėtė tempull,
tė cilin e kemi gjetur vetė, nė sajė tė ndihmesės dhe dashamirėsisė tė talentit pėr talentin,
tregon njė gjest kulturimi dhe njė mbėshtetėsi pėr njerėzit, qė krijojnė falė dhuntive tė tyre. Nė kronikat e kohės
sot ju ravijėzoheni dhe altarizoheni pėr gjestin fisnik tė treguar, ndaj ne krijuesit mund tė themi se po fryn njė erė e mirė
nė horizontin dituror…
Pėr tė pėrkujtuar kėtė datė nėntori
ne po mbjellim disa qipariza tė diturisė pėr t’u ngjitur nė kėtė “pentagram” copė qiellor”, ku ne
krijuesit jemi njė notė mbi pentagramin muzikor, por edhe njė lot qė bie mbi tė.
Tė nderuar njerėz, tė nderuar miq tė
lidhur me librin, kėtė orakull, qė rrėfen natyrshėm dhe qė tė zgjon kujtesėn dhe hap kanata tė diturisė sė pėrbotshme, mirėseerdhėt!
Paraqitja e pronės intelektuale nė
kėtė pėrmasė dhe me pjesėmarrje tė gjerė tė veprave tė shkrimtarėve dhe poetėve,
studiuesve nga Treva e Jugut, dhe pjesėrisht nga gjithė Shqipėria, Kosova, Maqedonia, Greqia e Italia e tjerė ėshtė njė paraqitje
apo ekspozim sa i bukur, aq dhe interesant, sa domethėnės aq dhe pėrfaqėsues, sa obligues aq dhe ardhmėror, sa i natyrshėm
aq dhe i detyruar. Kurrė ndonjėherė nuk ėshtė marrė njė nismė kaq e madhe paraqitjeje nė qytetin e Gjirokastrės, e cila do
tė vijohet edhe nė qytete tė tjerė, sipas planifikimit tė bėrė. Kjo paraqitje tregon parasėgjithash: pėrpjekjet vitale tė
krijuesve, tė studiuesve, tė cilėt lėnė tė shkruar kujtesėn historike, “ngjizin” proceset dhe fenomenet, qė ndodhin
nė kėtė periudhė tė gjatė tranzicioni; tregojnė afirmimin nė fushat e letėrsisė
tė studimit tė saj tė mjaft pėrfaqėsuesve konkurrues, shkėmbimin universal tė vlerave tė komuniteteve letrare brenda vendit
dhe me simotrat nė vendet e tjera si dhe pėrpjekjet e vijueshme pėr tė konturuar vepra qė t’i shėrbejnė kulturimit dhe
arsimimit tė brezave. Kjo veprimtari tregon, parasėgjithash, harmoninė e komunitetit letrar, potencėn e vet letrare, qė ridimensionon
Shoqėria e vėrtetė Civile, e cila pa kurfarė ndihmese nga pėrfaqėsitė shtetėrore dhe ato dikastere, qė merren me kulturimin
dhe arsimimin, hedh hapa tė qarta; mbjell nė hapėsirėn e madhe mendimore “fidana”librorė, qė nesėr, padyshesėn
mė tė vogėl, do tė lexohen edhe rilexohen dhe do tė komentohen pėr logjikėn e
tyre. Lidhja e Krijuesve “Pegasi”Albania, me qendėr nė Gjhirokastėr dhe me degė nė shumė qytete tė Shqipėrisė
edhe jashtė vendit, ka nė kėtė rast ngarkesėn mė emocionante paraqitėse dhe njėkohėsisht bėn njė bilanc realist paraqitės
tė veprimtarisė sė saj tė vrullshme, tė bollshme dhe tregon katėrcipėrisht se ē’ėshtė nė gjendje tė bėjė njė komunitet
i institucionalizuar me njė programim tė qartė dhe veprues. Ajo ėshtė konsideruar nga mediat si njė organizėm, i cili progreson nė kulturė me dinjitet. Shihni pasurinė kualitative, librat e tė gjitha
gjinive, tė mjaft autorėve, tė cilėt e kanė thėnė fjalėn e tyre edhe nė konkurrimet dinjitoze ndėrkombėtare, po kėshtu njihuni
me pėrkushtimin pedagogjik e studiues tė trupave pedagogjike si ajo e Universitetit “Eqrem Ēabej”. Duhet tė theksojmė
kėtu se, vetėm dy vitet e fundit nga autorėt e Lidhjes sė Krijuesve “Pegasi” janė marrė rreth 16 ēmime ndėrkombėtare
si dhe janė pėrkthyer mbi 50 libra nė gjuhė tė huaja si dhe shumė krijime janė botuar nė revista letrare dhe antologji rreth
35 autorė. Lidhja jonė ka lidhėsi me mjaft simotra nė Evropė dhe Botė. Kėtė vit
Dega e Lidhjes “Pegasi” e Pėrmetit do tė konkurrojė nė Itali me rreth 16 poetė tė saj. Duhet theksuar gjithashtu
se shumė autorė studiues nga Universteti “Eqrem Ēabej” me veprat ekspozuese kanė mbrojtur tituj shkencorė brenda
vendit dhe kanė siguruar specializime jashtė vendit.
Gjatė vetėm njė periudhe rreth 7 vjeēare
autorėt e Lidhjes “Pegasi” kanė botuar mbi 800 libra tė gjinive tė ndryshme tė letėrsisė, nėn drejtimin e Lidhjes,
apo nė mėnyrė individuale dhe veprat e tyre janė pėrhapur nė Evropė, nė SHBA e tjerė. Pėr herė tė parė janė ngritur katedra
pėrkthimi, recensimi dhe redaktoriale tė organizuara si dhe analitike. Bėni njė pėrllogaritje tė thjeshtė duke e shumėzuar
kėtė numėr me njė tirazh mesatar 500 kopje baraz kjo me 400.000. Po vleftat e harxhuara! No coment! Nė kėto kopje ėshtė shėnuar
Lidhja e Krijuesve “Pegasi” Gjirokastėr, Albania. A do tė mundet dot nesėr ndonjė tė sfidojė kėtė emėrtim komuniteti
ekzigjent dhe tė paharueshėm historikisht dhe letrarisht? Le ta lėmė kėtė pyetje
nė formėn e saj mė tė qetė retorike.
Kėtė
veprimtari botuese e kanė shoqėruar rreth 210 veprimtari promovuese, analitike, intervistuese, estetike, dialoguese e tjerė,
duke aplikuar forma dhe metoda sa mė efikse tė larmishme dhe sinjifikative. Vetėm njė fakt: katėr poetė e shkrimtarė nga Gjirokastra
qė nga viti 1996 e deri nė vitin 2005 kanė botuar nė shumė gjini 60 vepra letrare, tė cilat
janė pėrballur edhe nė fushėn ndėrkombėtare dhe janė ēmuar. Vetėm tre
poetė nga Tepelena kanė botuar 37 vepra!
Nė kėtė ekspoze libri marrin pjesė rreth 250 autorė tė Lidhjes sė Krijuesve”Pegasi”
nga Treva e Jugut, Shtėpia Botuese “Marin Barleti”, “Shtėpia Botuese Fjalėt e Qiririt” Pėrmet, Shtėpia Botuese “Jonalda “ Berat, Shtėpia Botuese” Argjiro”
Gjirokastėr, Shtėpia “Dita” Gjirokastėr, “Planet” Fier, ‘Shtėpia Botuese” Albin”
, “Shoqata botuese “VJOSA” Tepelenė e tjerė si dhe Lidhja e Shkrimtarėve dhe Poetėve “Zaloni - Zbardhėsi”
e Athinės, autorė tė veēantė nga Italia, Kosova, Maqedonia e tjerė. Kjo nuk do tė thotė qė kėtu nuk ėshtė e pranishme “TOENA”,
“ONUFRI” , “ALBIN” “MĖSONJTORJA” “MIILOSAO” e tjerė.
Po kėshtu janė ekspozuar antologji,
revista letrare dhe rrjeti mediativ i Shoqėrisė Civile tė Jugut, i cili ka njė pasuri kualitative dhe ėshtė shumė befasues,
kur numėron gjithė kėta tituj dhe evidenton njė pėrpjekje kolosale mediatike, qė do ta kishte zili ēdokush nė Shqipėri.
Secili mendon me vete: ”Ē’pasuri e madhe krijohet nga mendjet njerėzore tė talentuara edhe nė gjendje tė ngrira!”
Natyrisht lind habia, por edhe ana tjetėr e medaljes ruajtja e kėsaj pasurie,
impulsimi i saj dhe bibliotekimi i saj, ku shteti nuk tregon as kujdesin mė tė vogėl pėr ta “blerė” kėtė pasuri
trashėguese, por shkrimtari dhe poeti detyrohet tė dhurojė pasurinė e tij mendore duke mos e ēmuar as sa ½ e mollės dhe, madje.
duke mos i dhėnė as vendin meritues.
Tė nderuar pjesėmarrės! Ju na shikoni
ēdo ditė nė dinamikėn e jetės, na ēmoni… Sot ne ekspozojmė veprat tona, pa na dhėnė kurfarė ndihme. Nesėr ne mund tė
mbledhim edhe poetėt e shkrimtarė nga shumė vende tė botės nė njė “tubim” analitik letrar pėr tė diskutuar pėr
“Letėrsinė ndryshe “ tė plurimendimit. Ne jemi kėtu bashkė me librat tona me titujt e nunėzuar prej nesh. Kudo
qė shkojmė krijojmė biblioteka, atje ku s’ka, ne pėrhapim qytetėrimin.
Le ta lexojmė nga njė kėndvėshtrim
i ri kėtė qytetėrim qė impulson libri!
Ju
ftoj tė kontaktoni me librat dhe me krijuesit e tyre. Le tė jetė ky ēast njė fillesė e pėrvitshme pėr tė kontaktuar me diturinė.
Ju faleminderit!
Gjirokastėr, mė 12.11.2005
& NJOFTIM
Mė datėn 12.11. 2005
ora 10.00, ditėn e shtunė, nė Qendrėn Kulturore “Dorian”, Lagjja “18 shtatori” Gjirokastėr, Kulturės
TEPELENĖ, organizohet PANAIR – EKSPOZE PEGASI 2005 PĖR LIBRAT E BOTUARA GJATĖ PLURALIZMIT DEMOKRATIK ME EKSPOZENĖ E MJAFT LIBRAVE TĖ AUTORĖVE
NGA TREVA E JUGUT, SHQIPĖRIA, TIRANA, KOSOVA, GREQIA, MAQEDONIA, ITALIA E TJERĖ.
EKPOZOHET EDHE MEDIA E SHKRUAR NĖ TREVĖN E JUGUT SI DHE REVISTA LETRARE, ANTOLOGJI QĖ BOTOHEN JASHTĖ VENDIT KU JANĖ
BOTUAR KRIJIME TĖ AUTORĖVE TĖ LIDHJES SĖ KRIJUESVE “PEGASI”.
MERR PJESĖ NĖ EKSPOZE SHTĖPIA BOTUESE “MARIN BARLETI” TIRANĖ,
LIDHJA E SHKRIMTARĖVE DHE POETĖVE “ZALONI - ZBARDHĖSI” GREQI, ‘FJALĖT E QIRIRIT” PĖRMET, SHTĖPIA
BOTUESE “ARGJIRO” GJIROKASTĖR,SHOQATA BOTUESE “VJOSA”, “DITA JUG” GJIROKASTĖR, “MILOSAO”
SARANDĖ, SHTĖPIA BOTUESE “PLANET” FIER E TJERĖ. DO TĖ EKSPOZOHEN GJITHASHTU LIBRA UNIVERSITARĖ TĖ PEDAGOGĖVE TĖ
UNIVERSITETIT “EQREM ĒABEJ” GJIROKASTĖR. NXITONI TĖ MERRNI INFORMACIONIN E DUHUR TĖ PRONĖSONI “PRONĖN”
INTELEKTUALE TĖ PRODHUAR NĖ RRETH 15 VITE ECJEJE TĖ LETĖRSISĖ DHE MEDIAS ME NJĖ LAJTMOTIV “PĖR NJĖ LETĖRSI NDRYSHE”.
NĖ KĖTĖ EVENIMENT MUND TĖ KONTAKTONI EDHE ME SHKRIMTARĖT EDHE POETĖT.
Ftoheni tė merrni pjesė ose nė kėtė eveniment, i cili u zhvillua pėr herė tė parė nė Gjirokastėr dhe vijohet tė zhvillohet nė Tepelenė, Pėrmet, Sarandė, Fier e tjerė.
PANAIR – EKSPOZE NĖ GJIROKASTĖR DO TĖ QĖNDROJĖ I HAPUR TRE DITĖ 12.11. –
14.11. 2005
LIDHJA E KRIJUESVE
“PEGASI”
GJIROKASTĖR, ALBANIA
DEGA E LIDHJES SĖ KRIJUESVE “PEGASI” GJIROKASTĖR
& NJOFTIM
Mė datėn 19.11. 2005
ora 10.00, ditėn e shtunė, nė Pallatin e Kulturės TEPELENĖ, organizohet njė PANAIR
– EKSPOZE PĖR LIBRAT E BOTUARA GJATĖ PLURALIZMIT DEMOKRATIK ME EKSPOZENĖ E MJAFT LIBRAVE TĖ AUTORĖVE NGA TREVA E JUGUT,
SHQIPĖRIA, TIRANA, KOSOVA, GREQIA, MAQEDONIA, ITALIA E TJERĖ. EKPOZOHET
EDHE MEDIA E SHKRUAR NĖ TREVĖN E JUGUT SI DHE REVISTA LETRARE, ANTOLOGJI QĖ BOTOHEN JASHTĖ VENDIT KU JANĖ BOTUAR KRIJIME TĖ
AUTORĖVE TĖ LIDHJES SĖ KRIJUESVE “PEGASI”.
MERR PJESĖ NĖ EKSPOZE SHTĖPIA BOTUESE “MARIN BARLETI” TIRANĖ,
LIDHJA E SHKRIMTARĖVE DHE POETĖVE “ZALONI - ZBARDHĖSI” GREQI, “FJALĖT E QIRIRIT” PĖRMET, SHTĖPIA
BOTUESE “ARGJIRO” GJIROKASTĖR,SHOQATA BOTUESE “VJOSA”, “DITA JUG” GJIROKASTĖR, “MILOSAO”
SARANDĖ, SHTĖPIA BOTUESE “PLANET” FIER E TJERĖ. DO TĖ EKSPOZOHEN GJITHASHTU LIBRA UNIVERSITARĖ TĖ PEDAGOGĖVE TĖ
UNIVERSITETIT “EQREM ĒABEJ” GJIROKASTĖR. NXITONI TĖ MERRNI INFORMACIONIN E DUHUR TĖ PRONĖSONI “PRONĖN”
INTELEKTUALE TĖ PRODHUAR NĖ RRETH 15 VITE ECJEJE TĖ LETĖRSISĖ DHE MEDIAS ME NJĖ LAJTMOTIV “PĖR NJĖ LETĖRSI NDRYSHE”.
NĖ KĖTĖ EVENIMENT MUND TĖ KONTAKTONI EDHE ME SHKRIMTARĖT EDHE POETĖT.
Ftoheni tė merrni pjesė ose nė kėtė eveniment, i cili u zhvillua pėr herė tė parė nė Gjirokastėr dhe vijohet tė zhvillohet nė Tepelenė, Pėrmet, Sarandė, Fier e tjerė.
PANAIR – EKSPOZE NĖ TEPELENĖ DO TĖ QĖNDROJĖ I HAPUR VETĖM MĖ DATĖN 19.11. 2005
LIDHJA E KRIJUESVE “PEGASI”
GJIROKASTĖR, ALBANIA
DEGA E LIDHJES SĖ KRIJUESVE “PEGASI” TEPELENĖ
& NJOFTIM
Mė datėn 03.12. 2005
ora 10.00, ditėn e shtunė, nė PALLATIN E KULTURĖS PĖRMET, organizohet njė PANAIR
– EKSPOZE PĖR LIBRAT E BOTUARA GJATĖ PLURALIZMIT DEMOKRATIK ME EKSPOZENĖ E MJAFT LIBRAVE TĖ AUTORĖVE NGA TREVA E JUGUT,
SHQIPĖRIA, TIRANA, KOSOVA, GREQIA, MAQEDONIA, ITALIA E TJERĖ. EKPOZOHET
EDHE MEDIA E SHKRUAR NĖ TREVĖN E JUGUT SI DHE REVISTA LETRARE, ANTOLOGJI QĖ BOTOHEN JASHTĖ VENDIT KU JANĖ BOTUAR KRIJIME TĖ
AUTORĖVE TĖ LIDHJES SĖ KRIJUESVE “PEGASI”.
MERR PJESĖ NĖ EKSPOZE SHTĖPIA BOTUESE “MARIN BARLETI” TIRANĖ,
LIDHJA E SHKRIMTARĖVE DHE POETĖVE “ZALONI - ZBARDHĖSI” GREQI, ‘FJALĖT E QIRIRIT” PĖRMET, SHTĖPIA
BOTUESE “ARGJIRO” GJIROKASTĖR, SHOQATA BOTUESE “VJOSA”, “DITA JUG” GJIROKASTĖR, “MILOSAO”
SARANDĖ, SHTĖPIA BOTUESE “PLANET” FIER E TJERĖ. DO TĖ EKSPOZOHEN GJITHASHTU LIBRA UNIVERSITARĖ TĖ PEDAGOGĖVE TĖ
UNIVERSITETIT “EQREM ĒABEJ” GJIROKASTĖR. NXITONI TĖ MERRNI INFORMACIONIN E DUHUR TĖ PRONĖSONI “PRONĖN”
INTELEKTUALE TĖ PRODHUAR NĖ RRETH 15 VITE ECJEJE TĖ LETĖRSISĖ DHE MEDIAS ME NJĖ LAJTMOTIV “PĖR NJĖ LETĖRSI NDRYSHE”.
NĖ KĖTĖ EVENIMENT MUND TĖ KONTAKTONI EDHE ME SHKRIMTARĖT EDHE POETĖT.
Ftoheni tė merrni pjesė ose nė kėtė eveniment, i cili u zhvillua pėr herė tė parė nė Gjirokastėr, nė Tepelenė, Pėrmet, mė vonė nė Delvinė, Sarandė, Fier e tjerė.
PANAIR – EKSPOZE NĖ PĖRMET DO TĖ QĖNDROJĖ I HAPUR VETĖM MĖ DATĖN 03.12 DHE NĖ KĖLCYRĖ MĖ DATĖN 10.03. 2005.
LIDHJA E KRIJUESVE “PEGASI”
GJIROKASTĖR, ALBANIA
DEGA E LIDHJES SĖ KRIJUESVE “PEGASI” PĖRMET
& NJOFTIM
Mė datėn 10.12. 2005
ora 10.00, ditėn e shtunė, nė PALLATIN E KULTURĖS DELVINĖ, organizohet njė PANAIR
– EKSPOZE PĖR LIBRAT E BOTUARA GJATĖ PLURALIZMIT DEMOKRATIK ME EKSPOZENĖ E MJAFT LIBRAVE TĖ AUTORĖVE NGA TREVA E JUGUT,
SHQIPĖRIA, TIRANA, KOSOVA, GREQIA, MAQEDONIA, ITALIA E TJERĖ. EKPOZOHET
EDHE MEDIA E SHKRUAR NĖ TREVĖN E JUGUT SI DHE REVISTA LETRARE, ANTOLOGJI QĖ BOTOHEN JASHTĖ VENDIT KU JANĖ BOTUAR KRIJIME TĖ
AUTORĖVE TĖ LIDHJES SĖ KRIJUESVE “PEGASI”.
MERR PJESĖ NĖ EKSPOZE SHTĖPIA BOTUESE “MARIN BARLETI” TIRANĖ,
LIDHJA E SHKRIMTARĖVE DHE POETĖVE “ZALONI - ZBARDHĖSI” GREQI, “FJALĖT E QIRIRIT” PĖRMET, SHTĖPIA
BOTUESE “ARGJIRO” GJIROKASTĖR, SHOQATA BOTUESE “VJOSA”, “DITA JUG” GJIROKASTĖR, “MILOSAO”
SARANDĖ, SHTĖPIA BOTUESE “PLANET” FIER E TJERĖ. DO TĖ EKSPOZOHEN GJITHASHTU LIBRA UNIVERSITARĖ TĖ PEDAGOGĖVE TĖ
UNIVERSITETIT “EQREM ĒABEJ” GJIROKASTĖR. NXITONI TĖ MERRNI INFORMACIONIN E DUHUR TĖ PRONĖSONI “PRONĖN”
INTELEKTUALE TĖ PRODHUAR NĖ RRETH 15 VITE ECJEJE TĖ LETĖRSISĖ DHE MEDIAS ME NJĖ LAJTMOTIV “PĖR NJĖ LETĖRSI NDRYSHE”.
NĖ KĖTĖ EVENIMENT MUND TĖ KONTAKTONI EDHE ME SHKRIMTARĖT EDHE POETĖT.
Ftoheni tė merrni pjesė ose nė kėtė eveniment, i cili u zhvillua pėr herė tė parė nė Gjirokastėr,
Tepelenė, Pėrmet.
PANAIR – EKSPOZE NĖ PĖRMET DO TĖ QĖNDROJĖ I HAPUR VETĖM MĖ DATĖN 10.12.2005.
LIDHJA E KRIJUESVE “PEGASI”
GJIROKASTĖR, ALBANIA
DEGA
E LIDHJES SĖ KRIJUESVE “PEGASI” DELVINĖ
UNIVERSIALIZĖM VLERASH LIDHJA E KRIJUESVE
“PEGASI”
Konkretizim i universalizmit
tė vlerave
Poetėt e “Pegasi”-t ēmohen dhe marrin ēmime nė
kuadrin e njė vjetorit tė botimit tė revistės letraro-kulturore “KELENO”, Athinė Greqi
Shkrimet e shumė krijuesve nga shumė vende janė publikuar
nė revistėn “Keleno”, e cila shpėrndahet nė shumė vende tė botės, si rrjedhojė e njė pune pasionante tė shkrimtares
dhe poetes greke Panajota Zaloni Hristopulu. Lidhja e Krijuesve “Pegasi” Gjirokastėr ka realizuar njė bashkėpunim
tė frutshėm me Lidhjen e shkrimtarėve dhe poetėve”Zbardhėsi” tė Athinės. Nė kuadrin e njė vjetorit tė daljes sė
kėsaj reviste u nderuanme ēmime pėrkatėsisht:
Poeti Kristaq F. Shabani pėr poemėn e tij “Seli nė qiejt”
Poeti Petro Dudi pėr
pjesėn “Trumė” tė poemės sė tij “S’di se ē’tė bėjė me mendjen njeriu”
Fabulisti Dino Ēiēo pėr fabulėn “Miza dhe kunupi”
Pėrkthyesi Kosta Gaxhoni pėr pėrkthimet e realizuara nė greqisht
pėr veprėn e poetit Dudi dhe fabulėn e Ēiēos.
Avjerini Papa dhe
Efthimios Haxiioanu pėr pėrkthimin dhe redaktimin e poemės “Seli nė qiejt”.
Shkrimtari dhe poeti Kristaq
F. Shabani nderohet m e ēmim nderi nga Kongresi “Olimpiada e Shkrimtarėve” Athinė 2004 .Pavarėsisht se Lidhja
e Krijuesve “Pegasi” nuk u lejua tė marrė pjesė nė Kongresin “Olimpiada e Shkrimtarėve” Athina 2004
Greqi, e cila u zhvillua nėn kujdesin e Ministrisė sė Kulturės sė Greqisė, shkrimtarit dhe poetit Kristaq F. Shabani i ėshtė
dėrguar “Ēmim i Nderit” i Kongresit
“Olimpiada e Shkrimtarėve”, Athinė 2004, ku morėn pjesė shkrimtarė tė njohur nga e gjithė Bota dhe qė u zhvillua
nė muajin shtator nga data 18 - 21.
PĖRFUNDIME TĖ KONKURSIT NDĖRKOMBĖTAR
NĖ KONKURSIN NDĖRKOMBĖTAR, ME SHUMĖ
PJESĖMARRĖS, ME TEMĖ: POEZIA SATIRIKE (FABULA), ZHVILLUAR NĖ MUAJIN PRILL 2005 NĖ ATHINĖ, U VLERĖSUAN ME ĒMIME KONKURRUESIT E LIDHJES SĖ KRIJUESVE”PEGASI” GJIROKASTĖR:
ĒMIM TĖ PARĖ:
KRISTAQ F. SHABANI GJIROKASTĖR
ISLAM KALEMI TEPELENĖ
KASTRIOT HADĖRI TEPELENĖ
DINO ĒIĒO
GJIROKASTĖR
ĒMIM TĖ DYTĖ
JORGO
TELO GJIROKASTĖR
ĒMIM TĖ TRETĖ
EMIN BEJKO
GJIROKASTĖR
OSMAN BUZO
GJIROKASTĖR
IZET ĒULLI
TEPELENĖ
THEODHORI NIKOLLA GJIROKASTĖR
LUMO KOLLESHI PĖRMET
LIGOR SHYTI
PĖRMET
XHAFER MAJKO
TEPELENĖ
HASAN BUSHI
TEPELENĖ
KY ĖSHTĖ NJĖ NGA SUKSESET MĖ TĖ MĖDHA QĖ PASON TRE ĒMIME NDĖRKOMBĖTARE
TĖ MARRA NGA POETĖT KRISTAQ F. SHABANI DHE PETRO DUDI GJIROKASTĖR. Ky i fundit
mori pjesė nė konkursin ndėrkombėtar “Olimpiada e Athinės” dhe mori medalje.
ĒMIMET E KONKURSIT DO TĖ
MERREN PERSONALISHT NGA FITUESIT NĖ ATHINĖ NĖ MUAJIN DHJETOR, KU DO TĖ ZHVILLOHET NJĖ VEPRIMTARI E MADHE E NDARJES SĖ ĒMIMEVE.
2.
POETI DHE SHKRIMTARI KRISTAQ F. SHABANI, KRYETAR I LIDHJES
SĖ SHKRIMTARĖVE DHE POETĖVE “PEGASI” GJIROKASTĖR DHE ZJ. MIRELA DUDI, PĖRKTHYESE, KRYEREDAKTORE E GAZETĖS LETRARE
“PEGASI” GJIROKASTĖR SHPALLEN “ANĖTARĖ NDERI” TĖ LIDHJES SĖ SHKRIMTARĖVE DHE POETĖVE “ZBARDHĖSI”
DHE REVISTĖS LETRARE PRESTIGJIOZE “KELENO” ATHINĖ
SĖ TOKU ME SHKRIMTARĖ TĖ TJERĖ NGA BOTA:
DR. ZHANGK ZHI (KINĖ), CHOI LAISHEUNG ( KINĖ), HSU CHI CHENG
(TAIVAN), VIRGINIA RHOAS (ARGJENTINĖ), JOSE ROBERTO SECHI (BRAZIL), BENJAMIN R.YOZON (USA), BIPLAB MAJUMBAR (INDI), BHASCAR
ROY BARMAN (INDI) DR.KAZUYOSI IKEDA (JAPAN) DHE BAEK HAN –VI (KORE)
3. NĖ ANTOLOGJINĖ POETIKE “ME FLAKĖN E KRIJIMIT”
ME POETĖ NGA GJITHĖ BOTA BOTOHET NJĖ FAQE E VEĒANTĖ ME POEZI TĖ KRISTAQ F. SHABANIT “ON THE EDGE OF A DREAM”, CHLOROPHYLL IN ACTION”
DHE “RELEASED TO THE SKY” SI DHE DY POEZI NGA MIRELA DUDI “ĖAT I’M GOING TO DO?” DHE IZET ĒULLI
“AKROPOL, AKROPOL”
4. NĖ LIBRIN POETIK “PAQE… FRIKSOHEM!”
TĖ SHKRIMTARES DHE POETES PANAJOTA HRISTOPULU- ZALONI, I CILI ĖSHTĖ NJĖ PĖRMBLEDHJE POETIKE NĖ GJUHĖT: GREQISHT, FRĖNGJISHT,
ANGLISHT,ITALISHT,SPANJISHT, SHQIP,KINEZE, GJERMANISHT, ARABISHT, TURQISHT, RUSISHT, JANĖ SHQIPĖRUAR NĖ SHQIP NGA KOSTA GAXHONI
DHE KRISTAQ F. SHABANI VJERSHAT “ NĖ NJĖ BOTĖ TĖ BARDHĖ”, “PARA
SE TĖ KRYEQĖZOHESHA”, “DRITĖ GREKE”, “PĖRSE?”, “U JAM MIRĖNJOHĖSE FJALĖVE”, “GJER…”,
“NJĖ ARGJEND DHURATĖ NĖ PORTĖN TĖNDE” DHE “DUHET TĖ RROJ”, TĖ CILAT JANĖ SHKĖPUTUR NGA LIBRI I SAJ I SHQIPĖRUAR “GALOPIMI I KALIT BOJĖ BLU” I PĖRGATITUR PĖR BOTIM NGA LIDHJA
E KRIJUESVE “PEGASI” GJIROKASTĖR.
5. DEGA E LIDHJES SĖ KRIJUESVE
“PEGASI” TĖ PĖRMETIT KA BOTUAR KRIJIMET E POETĖVE LIGOR SHYTI, LUMO KOLLESHI, SELAMI DELIU, ELIDIONA DHE MARIA
SHUKOLLARIO, DHIMITĖR MITI, RIZA ĒATO NĖ ITALI, NĖ REVISTĖN “EDICIONI I
ARTEVE FIGURATIVE DHE POEZISĖ”. KOORDINATOR I KĖTYRE LIDHJEVE QĖ DO TĖ PASOHET KĖTĖ VIT ME NJĖ BOTIM MĖ TĖ PLOTĖ PREJ
16 FAQESH NĖ KĖTĖ REVISTĖ DHE ME PĖRFAQĖSIM TĖ KATĖR POETĖVE PĖRMETARĖ NĖ NDARJEN E ĒMIMEVE TĖ PĖRVITSHME NGA KJO REVISTĖ.
5. KANĖ BOTUAR NĖ REVISTA LETRARE JASHTĖ VENDIT EDHE KRIJUESIT
: HADĖR MEVLANI, RIZA LAHI, THEODHORI NIKOLLA, JORGO TELO, MIRELA DUDI, IZET ĒULLI, MURAT MEMALLAJ, LUMO KOLLESHI, DINO ĒIĒO E TJERĖ.
6. Kėto ditė del
nė qarkullim poema “A SEAT IN HEAVENS” (Seli nė Qiejt) e poetit Kristaq F. Shabani me pėrkushtesė figurative ish
presidentit tė SHBA Bill Klinton, botuar nga Shtėpia Botuese “Marin Barleti” Tiranė
Shkėmbim universal vlerash
Gazeta“Zėri i Salaminės”
reklamon evenimentin e madh tė zhvilluar nė Gjirokastėr pėr shkrimtarin dhe poetin Dino Kubatis
“Zėri i Salaminės”, e cila
ka njė okelio shumė interesante, frazėn domethėnėse tė shkrimtarit tė madh Viktor Hygo: “ Ata qė jetojnė, ata qė luftojnė”
ėshtė njė gazetė periodike e Lidhjes “Bari i Ideve” i Salaminės,
e cila botohet nė Salaminė me drejtor shkrimtarin e njohur Dino Kubatis. Kjo
gazetė ka njė hapėsirė tė gjerė gjeografike dhe qarkullon nė Pire, Niqia, Koridhalo, Perama, Redi, Dhropeconas dhe Arhosameniko.
Me dy faqe tė plota, tė ilustruara edhe me fotografi nėn rubrikėn: “Pritje entuziate dhe Ditė enkas pėr Dino Kubatin
nė Universitetin e Gjirokastrės” i bėn jehonė zbėrthimit analitik dhe debatit krijues tė bėrė nė veprimtarinė e organizuar
nga Lidhja e Krijuesve “PEGASI” Gjirokastėr tė romanit “ILIANA, JETA JONĖ MBARON TE TANKET”, roman
– dokument i shkrimtarit Kubatis.
Thelbi i analizės citohet: “
Iliana njė mesazh mbarėbotėror”
Nė kėtė gazetė jepet njė panoramė e
pėrdishme e veprimtarisė sė kryer nė nėntitujt: Mesazh mbarėbotėror, Takimi i ardhshėm, Do tė botohet “Duke udhėtuar
nė Shqipėri” “Emocionet”, “Pėr Janin” si dhe disa
shkurtesa pėr protagonistėt kryesorė tė kėsaj veprimtarie. Evidentohet niveli i lartė i analizės dhe studimit nė plan teorik
dhe kritik pėr veprėn nga shkrimtarėt dhe poetėt: Kristaq Shabani, Vasil Vasili, Maliq Lila, Izet Ēulli, Bardhyl Maliqi, Lumo
Kolleshi, Petref Liēaj, Ēerēiz Myftari, Luan Meta, Paskal Zoto, publicisti Laver Stroka si dhe z. Osman Buzo, regjisor i karrierės,
z. Duro Shehu, Kosta Gaxhoni, kryetari i Shoqatės “Labėria”, Dega Tepelenė, z. Xhafer Majko, pedagogu i Universitetit
“Eqrem Ēabej” Gėzim Rredhaj, Drejtori i Shkollės sė Mesme Memaliaj, Asqeri Muēohima e tjerė.
Gjithashtu nė kėtė gazetė
u bėhet jehonė edhe dy vlerėsimeve tė bėra nga Lidhja e Krijuesve “Pegasi “ Gjirokastėr: dhėnien e titullit “Anėtar
Nderi i Lidhjes sė Krujuesve “Pegasi” dhe Ēmimin Special “Pegasi 2003” pėr romanin “Iliana jeta
jonė mbaron te tanket”, i vlerėsuar nė konkursin me rastin e pesėvjetorit tė krijimit tė “Pegasi”-t. Me
kėtė rast sillen pasazhe nga takimi i organizuar nė qytetin e Memaliajt pėr akordimin
e dy ēmimeve tė dhėna nga Kryetari i Lidhjes Kristaq F. Shabani, nė emėr tė Lidhjes, shkrimtarit tė madh Dino Kubatis dhe
shprehja e emocioneve tė kėtij tė fundit me marrjen e ēmimeve. Nė veprimtarin e organizuar z. Dino Kubatis shoqėrohej nga
bashkėshortja e tij shqiptare Lili Kubatis (Ago) me origjinė nga Memaliaj. Nė
informacionin e gjatė jepet gjithashtu njė informim pėr drekėn e punės sė organizuar
nė Libohovė me protagonist z. Osman Buzo dhe pėr takimin e organizuar nė Dragot me shkrimtarėt tepelenas, nėn drejtimin z.
Xhafer Majko, Kryetar i Degės “Labėria”, Tepelenė.
NJĖ BOTIM INTERESANT ME SHUMĖ VLERĖ
NĖ LETĖRSINĖ E HAPUR
“Ua kushtoj korifenjve tė Letėrsisė
Botėrore, qė morėn pjesė aktive nė Olimpiadėn e Shkrimtarėve tė Athinės 2004, ku kishte kėnaqėsinė ta organizojė revista letrare
“Keleno” me revistėn “Nea Ariadhni” nėn kujdesin e Ministrisė sė Kulturės.
Dedicated: To the leadings of the Universal
Literature ėho have attended the Congress “LETTERS OLYMPIAD, Athens 2004”, ėith has the joy to organize my literature
magazine “Keleno” ėith the magazine “N. Ariadne”under the shield of the Ministry of Culture of Greece.
Pas 36 botime tė sukseshme nė gjini
tė ndryshme, e kryesisht nė poezi, poetja Panajota Zaloni, drejtore dhe botuese e revistės letrare tremujore “KELENO”,
del para lexuesve me njė botim interesesant nė disa gjuhė si: anglisht, italisht,
frėngjisht, gjermanisht, spanjisht shqip, kinezēe, turqisht, rusisht dhe arabisht. Ky ėshtė libri i 37 i saj dhe me njė specifikė
tė veēantė. Njė kontribut i madh pėr shkėmbim vlerash universale. Nė kėtė pėrmbledhje
poetike disagjuhėshe, nė podium nderi gjuhėsor pėrfaqėsohet edhe gjuha e bukur shqipe, siē shprehet vetė poetja Zaloni pėr
gjuhėn tonė.
Nė kėtė pėrmbledhje poetike disagjuhėshe
ne pėrfaqėsohemi me shqipėrimin e tetė vjershave tė bukura tė Zalonit si: “Nė njė botė tė bardhė”, “Para
se tė kryqėzohesha”, Dritė greke”, “Pėrse?”, “U jam mirėnjohės fjalėve”, “Gjer”,
“Njė argjend dhuratė nė portėn tėnde”, “Duhet tė rroj”. Kėtė shqipėrim e kanė realizuar poeti Kristaq
F. Shabani dhe pėrkthyesi, studiuesi Kosta Gaxhoni. Nė kėtė ndėrmarrje tė guximshme, me njė titullim domethėnės, kanė marrė
pjesė pėr pėrkthimin nė gjuhėt e mėsipėrme:
In french: by Mr. Antonis Zalonis
In Italian: by Mr.Elias Vlachos and
Mr.Anastasios Andreu, In Spanish: by Mr.Virginia Rhodas, in Albanian by Mr. Cristaq
Shambani, Kostas Gazonis, in Chinese by Hsu Chi Cheng, In German: by Mr. Kleanthis Zoumbos, in English: by Mrs.Vassiliki Kalahani,
Mr. John Francis Misset, Mrs Maria Zaloni, Mrs. Zacharoula Gaitanaki, In Arabian: Mr Vasiliou Psaronis, In Turkish: Kleanthis
Zoumbos.
Nė
parathėnien e vet poetja shprehet: “Tė sjellwsh poezinė me fjalėt e njė gjuhe tė huaj nė gjuhėn tėnde ėshtė, besoj,
sikur tė ndwrmarrwsh tė sjellėsh njė vend natyral nga njė shtet tė tjetrin dhe tė duash tė ta pozicionosh nė mes tė tė ēuditshmes,
mahnitėses. Dhe nė se e arrin, pas pak, ajri tjetėr do tė ulet nga malet dhe deti .Edhe nė se nuk merr malet dhe detet, por
idenė e realitetit dhe tė ndjenjės tė vendit natyror qė tė ndjenjėzon. Pra, pėr kėtė poezia nuk pėrkthehet ndryshe, por rishkruhet
nė shikimet e poetėve…
Kjo ėshtė pėrkushtesa e librit “Paqe…
Friksoheni! Pece…I am araid! Botuar nga “Ksasteron”. Kjo ėshtė nismė madhore qė duhet tė publikohet dhe
i shėrben shkėmbimit universal tė vlerave dhe tipizimi nė pėrkushtesė i vetė poetes ėshtė tepėr origjinal.
Aleksandra Shabani
Me flakėn e krijimit
Nė antologjinė”Me flakėn e Krijimit”botim
voluminoz letrar me krijimet e disa poetėve nga Greqia dhe bota merr pjesė me faqe tė veēantė poeti Kristaq F. Shabani me
poezitė nė gjuhėn angleze “On the edle of a dream”, “Chlorophyll
in action” dhe “Released to the sky” si dhe botohen dy vjersha nga Mirela Dudi e Izet Ēulli. Vjersha e Mirela
Dudit “Ėhat I’m going to do? Dhe Izet Ēullit “Akropol, Akropol (nė greqisht). Kjo ėhtė njė nismė qė ėshtė
thelluar.
Kanė botuar nė faqet e revistės “KELENO”
anglisht e shqip: poetėt Kristaq Shabani, Petro Dudi, Izet Ēulli, Mirela Dudi, DinoĒiēos
Jorgo Telo, Riza Lahit, Hadėr Mevlani, At Theodhori Nikolla, Fatmira Leka, Andromaqi Pulla si dhe njė sėrė pėrkthimesh
tė Kosta Gaxhonit.
Janė publikuar veprat e Kristaq Shabanit,
Petro Dudit, Mirela Dudit, Andromaqi Pullės, Fatmira Lekės, Janaq Janos e tjerė.
Jonida Nika
Pėrkthime, shkėmbime vlerash
Pėrkthyesja greke Zaharulla Gaitanaki pėrkthen nė greqisht pjesė nga
libri “Clearing my sky” Anglisht i poetes Mirela Dudi
Pėrkthyesi Besnik Ismailati ka pėrkthyer nė italisht vėlliminpoetik
“Pulsi i dhimbjes” i poetit Kristaq F. Shabani
Pėrkthyesi Riza Lahi pėrktheu nė anglisht
librin “Muzgu i thyer” i autorit Asim Peta
U shqipėrua nga greqishtja libri ‘Galopimi
i kalit bojė qielli”vėllim poetik i poetes Panajota Hristopullu- Zaloni.
Ėshtė njė bashkėpunim serioz midis poetit Kristaq F.Shabani dhe pėrkthyesit Kosta Gaxhoni.
Doli nė qarkullim libri
“Urėt e largėta” greqisht, njė pėrmbledhje poezish nga katėr vėllime tė autorit Manol Basho, pėrkthyer nga Kosta
Gaxhoni
Fier
Jakov Milaj “Rrėfenja
historike”
nga
Thoma Binjaku ,
Mėsues i Merituar, Fier
Bashkia Fier, Lidhja e Botuesve Shqiptarė,
Biblioteka Publike, Fier, para disa kohėsh, organizuan Panairin e parė tė Librit
“Fieri 2004”. Pėr kėtė veprimtari masive me shumė vlera edukative ndihmuan edhe sponsorė si: “Toena”,
“Onufri”, “Ombra GVG”, “Artini”, “Prishtinė”, “Eugen”.
Holli i teatrit “Bylis” ishte
vendi i ēeljes sė ceremonisė sė Panairit tė Parė. Ai i ngjante njė mozaiku librash, qė paraqiteshin pėr herė tė parė para
lexuesve. Drejtoresha e Bibliotekės Publike Fier, Znj. Athina Basha, hapi siparin e veprimtarive. Ajo i dha fjalėn Kryetarit
tė bashkisė, z. Baftjar Zeqo, i cili nė fjalėn e tij pėrshėndeti pjesėmarrėsit e shumtė. Pėrshėndetėn shkrimtarė e botues
tė qytetit tė Fierit si dhe tė ftuar nga Kosova. Aktivitetet filluan me prezantimin e Fjalorit rumanisht – shqip me
40.000 fjalė me autorė: Ana Melonashi, Renata e Luan Topēiu. Pėr vlerat e kėtij fjalori foli Pr. Dr. Xhevat Lloshi. Ai e quajti
Anėn njė albanologe, qė banon dhe punon nė Shqipėri. Edhe Ana foli pėr vlerat e kėtij fjalori, qė kumtonme njerėzit nė pesė
gjuhė. Nė ditėn e dytė e tė tretė tė Panairit, puna vazhdoi me seksione me prezantime librash tė rinj, biseda me shkrimtarė
e debate kulturore si: “Libri dhe perspektiva e informimit dhe leximit”;
u shpėrndanė libra, dhuratė pėr lexuesit e vegjėl mė tė rregullt tė vitit 2003 – 2004. Edhe galeria “Frashėri”
kishte shumė gjallėri. Me nismėn e drejtorit tė saj, Z. Haxhi Kalluci, u bė prezantimi i librit “Rrėfenja historike”.
Nė kėtė veprimtari morėn pjesė familjarė tė Jakovit, drejtues tė arsimit nė qark, shkrimtarė, botues, historianė, kryetarė
shoqatash, miq e dashamirės tė familjes Milaj. Merrte pjesė pjesė drejtori i Shtėisė Botuese “Eugen” z. Xhevat
Lleshi. Libri “Rrėfenjat historike” ishte pėrgatititur nga Akademiku
Bedri Dedja, i redaktuar nga “Mėsuesi i Popullit” Kristaq Shtrėmbari. Ishte njė perzantim i kulturuar, me shumė
kujtime e mbresa, qė ruanin miqtė e tė afėrmit pėr Jakovin. Tė gjithė u interesuan qė ky libėr tė lexohet, tė diskutohet pėr
vlerat dhe aktualitetin qė ai ruan.